gyvas

gyvas
gývas, -à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K. Aš dar gývs K. Mislijo, kad jau jos vyro gyvo nėra LB218. Da ir jo močios tebėsama gyvõs Slm. Miglotas rytas, tamsus eglynas, guli brolelis šile negyvas DvD407. O tu berneli, mano jaunasis, kad tu būtum gyvas prapuolęs! JD1020. Lapę gyvą sugavo J.Jabl. Parduoda gyvas žuvis Lp. Kad galėtų, gyviems kailį nunertų! . Vilkus gyvus išsiima iš tos duobės Dv. Šitos bobos nieks gyvõs nepaima (neužmušus negalima įveikti) Skr. Ar begyvas, ar besveikas po tokiai kelionei? Ds. Vos begyvas kritau žemyn į kažin kokį ežerą . Sudegė visas gyvas ir negyvas inventorius . Tėvai skirdavo ir gyvosios pasogos – kokį arklį, karvę Grž. Gyvám žmogui (iki gyvas) visko reikia Trgn. Tėvs mano Kūbas taip glūpai, kol gývs, nepadarė K.Donel. Tavo širdis ligi gyvo (iki mirties) bus jauna J.Jabl. Kad atvažiuotų Povilas dar nors kartą prie seneliui gyvám! Kp. Gyvas gu yra jūsų tėvas? BB1Moz47,7. Mus gyvus laikai 242. Vyrų kelnės tarytum gyvos raitėsi aplink blauzdas P.Cvir. Nieko tas vaikas nevalgo – vienu pienu gývas (vien tik pienu maitinasi) Slm. Vokiečiui atidavė gývus (užverstus, užperėtus) kiaušius – dvi savaiti perėtus Šts. | prk.: Mūsų daina tebėra gyva, lietuviai tebemėgsta dainuoti . Viską imdama gyvu jausmu, plūdo ašarose ir sielvartuose Vaižg. ^ Ir vilkas sotus, ir ožka gyva (abiem pusėm – ir vienam, ir kitam gerai išėjo) Slm. Gyvas – visims peilis (visiems įkyrėjo), kai numirė – visi gailias Šv. Nieko gyvo (visiškai nieko) neprisileidžia! . ^ Gyvo te daikto (jokio daikto) niekas nematė O. Gerai sveikas, gerai gyvas (sveikas gyvas)! Rm. Gyvas į žemę nelįsi (nieko nepadarysi, reikia kentėti) Dkš. Kad tu gyvas supūtum (keikiantis)! Prn. Kai užeina šaudymas, nors gyvas lįsk į žemę (labai baisu, nėr kur dėtis) Pt. Mano mergužėlė visam amželiui, pakol gyva galvužė JD396. 2. prk. nemiegantis, nemigęs, nubudęs, atsikėlęs: Mes gyvì prieš saulės tekėjimą Ėr. Vaikas gývas ir gývas, negaliu užsupti Alk. Kitos šnarpia miega, o aš – švinta, ir gyvà Gs. Aš keturiose ir gyvas Pc. Žalnierius prašė to pono, kad jis iš vakaro būtų gyvas (budėtų), o jis prieš aušrą ketino nemiegoti BM308. 3. panašus; aiškus, šviesus: Dar glūdėjo mūsų atmintyje gyvi priespaudos laikai . | Gyvomis saulėlydžio spalvomis nudažė jūrą . Languotis (sijonas) yr gyvuoju raštu, t. y. plačiais langais Plng. Gyvus pavaizdus ižkeltus tur DP64.
gyvaĩ adv.: Sesuo gyvai į tave panaši, kaip iš akies traukta Dl. Mergaitė teip gyvaĩ nuimta (nuotraukoje) Rm. Duok man šiandieną labiausiai aną geradėjystę gyvai pažinti prš.
4. tikras, grynas, vienas, pats: Šitas vaikas gývas tėvas Alk. Stepukas gyvas kareivis Tat. Paukščių karalienė tu gyva . Gyva pusgalvė esi, su tais vaikiais trasiodama Dr. Gyvì niekai iš tokio darbo Grž. Įpulk – ir gývas apkasas toj duobėj (gerai ten pasislėpti) Prn. Kas tau augs – gývas smėlys Ds. Krinta gyvas vanduo (smarkiai lyja) Ėr. Lyja gyvas vanduo Ob. Gyvà druska (labai sūru) Šts. Sūrybė [mėsos] – gyvà ugnis KlvrŽ. Gyvì taukai Šts. Močiai gyvos ašaros dėl tokio vaiko Trgn. Ne kelnės, bet gyvì lopai Šts. Jūsų kleckai – gývos žemės, negali dantų suleisti KlvrŽ. Gýva liepsna dega nugara Ln. Gyvasis kalnas – neužželia žole Brs. Pradeda keiktis, bartis – pasdaro gyvas pragaras Mrc. Nusitrasiojo par naktį – juk gyvà liga iš tų trasiojimų Šts. Gyvas vargas su karvėm Ktk. Bėda gyvà su tokiu iširėliu Nj. Senutė, neradusi trijų kiaušinių, pakėlė gyvą audrą . Ma[n] gyvas badas buvo Ar. Pradėjo gyvu badu alkti I. Badavo gývu badu, bet darbo dirbti nestojo Šts. Gyva, rodos, tiesa, kad nė būti kitaip negali . Nieko gyvos naudos to savo dirbimo nematė Ns1832,3. Ižg gyvojo ir brangaus akmenio padarė DP56. ^ Iš senystos negaliu nei gyvo lažo (visai nebegaliu), nebeturiu sveikatos Rod.
gyvaĩ adv.: Turi utų gyvaĩ (daug) Šts.
5. svarbus, būtinas: Gyvas reikalas man į miestą Jrb. Iškilo gyvas reikalas apsvarstyti paminklo statymą P.Cvir. Man y[ra] gyvas reikalas ten nueiti Lkv. Tiek buvo gyvų reikalų, iškentėjau nedavęs Žem.
gyvaĩ adv. labai, būtinai: Man gyvaĩ reik kokio nors skepetalio Lkv. Man gyvaĩ reik kailinių Grg. Mano studijoms gyvai reikalingi vietų vardai K.Būg. Tuomi kartu gyvai troško regėti savo tėvus I.
6. regimas; girdimas; jaučiamas; ryškus; akivaizdus: Mūsų ginklas yra gyvas tiesos žodis sp. Bylos nagrinėjamos viešai ir gyvu žodžiu sp. [Pasakos] gyvu žodžiu ir literatūros keliu tarp įvairių tautų išsisklaidžiusios LTII481. Reikia rašyti gyvõs kalbõs žodžius Jn. Turime mokyti ne tiek gramatikos terminų, kiek gyvųjų kalbos dalykų J.Jabl. Mokė gývu balsu DP227. | Vertime yra ir sunkokų gyvam (sklandžiam, nenuobodžiam, vaizdingam) apsakymėliui sakinių J.Jabl. Su kokiu gyvu susidomėjimu vaikai klauso mokytojo žodžių! sp. 7. esmingas, realus, aktualus, reikalingas, naudingas: Mokytojas bent gyvą (su gyvais žmonėmis) darbą dirba . Ano meto mokymo pobūdis baisiai prieštaravo gyvajam gyvenimui . Realų, gyvą privalai gyvenimą vaizduoti S.Nėr. Su mintimi nauja, drąsia, su gyva sąmojo dvasia dienas tu savo leidai K.Kors. Šie darbai pajudino gyvuosius mūsų literatūrinio gyvenimo klausimus sp. 8. judrus, vikrus; smarkus, greitas: Čia tai vaikas gyvas Užp. Tai gývas vaikas! Jrb. Tas vaikas labai negývas . Jis šiandien kažkodėl toks negyvas . Tie sar̃čiai – gyvi arkliai Gs. Tokio gývo senuko dar aš nebuvau matęs Vl. | Geležinkelio stoty būna gyvas keleivių judėjimas . Dabar Naumiestis pasidarė daug gyvesnis Gs. Prasidėjo gyva statyba . Gyva prekyba sp. Gyvos gatvės čia ūžė, stiepės šviesūs namai S.Nėr. Jo akys negývos . | Akytės kokios gyvos (žvalios)! Ašb. Jo akys negývos . Toj mergelė gyvų (linksmų) akių Rod. Arklys gyvų akių ir patamsumėj kelį ras Rod. Sveiko gyvulio akys gyvos ir linksmos . ^ Gyvóji (plazdančioji) gysla KII116. Čia gyvóji (lekiančioji) pieska Alk. Siaurukas upelis, bet ir vasarą da gyvas (bėga) Šts. Gyvosios (bėgančios) karklės pačios užsidaro Šts. Jis buvo gyvas (pasirengęs) ją ant rankų nešioti .
gyvaĩ adv.: Medžiai ir žolės gyviau sušlamėjo, atgijo J.Balt. Darbas ėjo gyvai . Ar negirdėjai, ką sakiau – kad man gyvaĩ nueitum, kur liepiau! Vvr.
9. gilus, iš gilybių (apie vandenį): Jų šulnio ne gývas, bet paviršiaus vanduo . Gyvasis šaltenis kaipo krištolas iš po uolos tekėjo I. Nebesustabdysi gyvos srovės, kai iš gelmių ištrykšta . Kasė tarnai Isaako pakalnyje ir rado tinai šulinį gyvo vandenio BB1Moz26,19. 10. gaivinamas, gydomas: Inpylė jam to vandenio gyvojo in burną LB263. Yra trys šulniai: vienas gývojo, antras drūtojo, trečias greitojo vandenio LB17. Jai atneša plėčkelę gývojo ir gyjančio vandenio BM158. Tuom gyvuoju vandeniu kaip tik pavilgė, teip tuojaus atgijo tas paukštukas BsMtI81. 11. nenudžiūvęs (apie augalus); tikras; neužgesęs (apie ugnį): Laukas nei diego neišpuvęs – kaip atari, tai gyva žolė Rod. Nė vieno vaisinio medžio neregėjau gyvo S.Dauk. Pasiėmė savo gyvus kvietkus LB168. Ar gývas lelijas neša [mergaitės], ar popierines? Slm. Užsikėliau – niekur gyvõs ugnės, kad nor blėkstert Lp. Pažiūrėk, ar yra gyvų̃ anglių Up. Gyvóji akis, arba prasruva (ežere neužšalusi vieta žiemą) Tl. 12. dirbamas, gyvenamas (apie žemę): Gyvóji žemė (ariama) Up. | Aplinkui viena negyvoji dykuma . 13. sveikas (nesulūžęs, nesudužęs, nesugriuvęs, nesuplyšęs ir pan.): Uzbonas tik gývas (įdaužtas, bet dar laikosi) Dbg. Mama tiek amžio pragyveno, ir dar skara tebėra gyvà Lnkv. Savo namiuką turi gyvą, nesugriautą Krtn. Suleisk girnas – gyvì (nesumalti) grūdai eina Slm.
gyvaĩ adv.: Gyvai ryja (valgo nekramtydamas) Arm.
14. grynas (apie pinigus): Gyvų̃ pinigų yra tūkstantis 267. Atsirado gyvų pinigų, priaugo gyvulių Vaižg. Knygas pirko už gyvus pinigus . Gauta gyvaĩs pinigais .
◊ kaĩp gývas [gìmęs] niekada: Aš kaip gyvas negavau lupt Slm. Kaip gyvà gimusi dar nebuvau valgiusi agurkų su medumi J.
kaĩp manè gývą mataĩ (regì)
1. jokiu būdu (ne): Kaip mane gyvą matai, neičiau nei už Levuko Žem.
2. tikrai: Kaip tu mane gývą regi, nemeluoju Lp. Kiti gyvulėliai, kaip mane gyvą matai, už soros grūdą smulkesni J.Jabl.
gývu Dievù
1. labai: Gývu Dievù prašo Gs.
2. būtinai: Gývu Dievù reik bėgti J.
jókiu (niekù) gývu niekaip: Jis nieku gyvu nenorėjo taikytis su naująja padėtimi . Mane nieku gyvu neprikalbės ten gyventi Grž. Jókiu gývu neparduos [karvės] Kdn. Teip gyventi jokiu gyvu nebegaliu toliau Grž.
ikì gyvõs galvõs visam gyvenimui: Žmogžudžius sugavo, jų sklypą teismas atėmė ir pasodino juos iki gyvos galvos P.Cvir.
gývas lìkęs labai nori: Gyvas likęs kokį juoką iškrėsti KlvrŽ. Boba gyva likusi ant arielkos, t. y. dideliai nori J.
gývu garù lìkęs labai mėgsta: Ant visokių špitoklių jis gyvu garu likęs Tl.
kàs gývas [galį̃s] visi: Kas gyvas išėjo, tik seniai teatliko Grž. Visi kas gyvas šoko gelbėt Gs. Paukščiai kas gyvas nekentė šikšnotsparnio Tat. Kas gyvas galįs į talką Krkl. Visi, kas gyvas galįs, susiėjo Žem. Po sodą taip pat kas gyvas galįs juda, plasta Žem. Gývas galį̃s tur eiti į kariuomenę Mc. Kas gyvas galįs važiuotų į Alsėdžius M.Valanč.
kàs gýva galvà visi: Einam padėt kàs gýva galvà Gs. Bėgam kàs gýva galvà! Kt.
nė̃ gyvõs dvãsios visai nieko: Niekur nebuvo matyti nė gyvos dvasios (nieko) P.Cvir. Lauke ir panamėje nesimatė nė gyvos dvasios A.Vien. Įsakė griežčiausiai žiūrėti, kad nė gyva dvasia neištrūktų sp. Parpulu – nė gyvõs dvasios, kur jūs visi dingot? KlvrŽ.
ikì gývo káulo; ikì gývajai labai (įkyrėjo): Tie rūpesčiai įgriso man iki gyvo kaulo Gs. Jis man lig gyvám káului daėdė (įkyrėjo) Pg. Aš ne sykį inkyrėjau iki gyvajai V.Piet.
į gývą kãklą; į gývąją labai (įkyrėjo): Tas jų cypimas įsiėda į gyvą kaklą . O kal̃bos tos jau jam į gyvąją įgriso V.Piet.
nei gývas vãbalas nič niekas: Nei gyvas vabalas nejuto, kaip išvedė arklį Plng.
prie gývo kãklo visai (ne): Prie gyvo kaklo nenoriu šnapšės Dr.
gýva širdimì labai (norėti, prašyti): Nebipykiatės, gýva šìrdžia prašau, kad ateitumei savo motinos aplankyti Vkš. Gýva šìrdžia norėčiau, bet negaliu Šts.
niẽkaip (nei kaĩp) gyvaĩ jokiu būdu: Anys norėjo pagaut, bet niẽkaip gyvaĩ negalėjo BM57. Nei kaĩp gyvaĩ neprastumtų Rm.
kaĩp gyvaĩ
1. būtinai: Jis nori mane kaĩp gyvaĩ suėst Lkš. Kaĩp gyvaĩ šiandie turiu eit į miestą Jrb.
2. tuojau: Jei vyresnis sako, turi kaĩ gyvaĩ ir daryt Vdžg.
per gývą niẽką dėl menkos priežasties: Per gyvą nieką būt visas sodžius nuėjęs (nudegęs) Grž.
gývą niẽką visai mažai: Už penkius rublius tik nieką gyvą įlašino [vaistų] Grž.
gyvojè pùtoje labai sušilęs: Kad lėkiau, kad lėkiau – esu gyvo[je] puto[je] KlvrŽ.
gývą vélnią
1. labai daug: Gývą vélnią tų dainų mokėjau Alvt.
2. ilgai: Plaukti galiu gyvą velnią Vvr.
gývas kélmas (gãlas); gyvà balà (báimė, peklà) labai daug: Gyvas kelmas čia tų akmenų Krtn. Ožių laikė gyvus kelmus Ggr. Šiemet grybių gyvà balà Slm. Visokio rūpesčio seniui buvo gyvas galas . Gyvà báimė pasakų Lnkv. Kiek tų musių pas jus – gyvà peklà Skd.
gývas vélnias (nelabàsis) labai daug: Balose šįmet šieno yra gyvas velnias Skr. Tų žmonių – gyvasis nelabasis! Šts.
kaĩ gyvàsis sidãbras labai juda, kruta: Juda visas kai gyvasis sidabras Sln.
gyvà mėsà Žvr žr. gyvamėsiai: Iš ronos gyvos mėsos išsivertę, net baisu žiūrėti Užp. Dabar gyva meisa matyti KlvrŽ.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • gyvas — gývas, gyvà bdv. Si̇̀bire võs ne võs li̇̀kome gyvi̇̀ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gyva — gývas, gyvà bdv. Si̇̀bire võs ne võs li̇̀kome gyvi̇̀ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • sidabras — sidãbras sm. ppr. sing. (2) 1. H, PK246, MT264, KN200, L, Rtr, Š, DŽ, Dkš, Stlm chem. brangusis, nerūdijantis baltas metalas (Ag): Sidabras tikras, nemaišytas SD18. Kapotinis, lazdelinis sidãbras NdŽ. Sidabro rūda SD351. Sidabro kalvis Q229. Iš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kolei — 1 kõlei conj., kolei, koleĩ Švnč žr. 1 kol 2: Tolei sau ieškojo, kolei sau gavo bagotus tėvus ir pačią gerą J.Jabl. Kõlei jaunas, tai įdomu buvo pažiūrėt, kap žmonės gyvena Vlkv. Kolei aš čia būsiu, niekas nelies bičių Mrk. O, kolei gyvens,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tu — 1 tù pron. pers. II prs. K, Š; SD1183, SD375, BPII205, H167, R, MŽ, Sut, N, M, tùgu DP17; K, N, tugujan, tùjai, KŽ, LzŽ, tùjaina, tujainai AruP14, tùjaino LD434(Kp, Lkm, Rš), tùjainos Pl, Plš, Dglš, Lkm, tùjan NdŽ, KŽ; PK77, 80, JJ,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tėvas — sm. (3) Š, DŽ, NdŽ, (1) Š, NdŽ 1. Lex90, SD1104, SD206, H, Sut, N, K, L, Rtr, FrnW, KŽ, LzŽ vyras (ppr. vedęs) savo vaikui: Tėvą ir motiną gyvą turįs SD237. Šešuro, uošvio tėvas R184, MŽ244. Momos tėvas R, MŽ. Jo tėvo tėvas pasakas sakydavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vaikščioti — vaikščioti, ioja (vaikšto), iojo K, Š, Rtr, Kr, vaikščioti, ioja, iojo Pls; SD111, SD25, H, H273 1. intr. Rtr, DŽ1 judėti iš vietos į vietą žingsniu, žingsniuoti: Bevaikščiodamas pavargsi NdŽ. Daktaras užgynė greitai vaikščioti KŽ. Aš vaikštau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vienas — 2 vienas, à pron. (3) 1. def. R, R112, MŽ, MŽ146, M, LL220, ŠT48, DŽ nurodo asmenį ar daiktą, kuris yra tiesioginis veiksmo ar būsenos subjektas, arba pažymi, kad veiksmą atlieka veiksmo subjektas savo jėgomis, kitiems nepadedant, neprisidedant …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gyvumas — gyvùmas sm. (2) K; SD35 1. → gyvas 1: Ar bėr gyvas? – Su tuo gyvumu nežinau, rasintais ir mirė Šts. O to seniaus ledva gyvumẽlis bebuvo Užv. 2. → gyvas 8: Tačiau jo judrumas, gyvumas vis liejosi nauja srove P.Cvir. Įprastu savo gyvumu tuoj… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kol — 1 kõl conj. 1. laiko aplinkybės junginiuose: Tokios vietos aš kõl kriaučius neužėjau Alk. Kol gyvas dar tai negirdėjau KBI34. Kol gyvas minės mane ST297. Reik ant svieto vargti kol gyvam S.Dauk. Nešiu jį kol numirštąs brš. | Šaudęs kol šaudęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”